Naujienos

2019-10-18 02:10:48

Telšių ligoninės Psichiatrijos skyrius paminėjo gyvavimo dvidešimtmetį

Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus darbuotojai pacientams paslaugas teikia nuo 1999-ųjų. Daugiau kaip dvidešimt metų gyvuojančio skyriaus darbuotojai su ligoninės bendruomene svarbią sukaktį paminėjo švęsdami kitą ne mažiau svarbią datą – spalio 10-ąją minėdami profesine švente laikomą Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. Ta proga Psichiatrijos skyriaus darbuotojai skaitė pranešimus apie šiomis dienomis aktualias psichinės sveikatos problemas, dalijosi patarimais, kaip jų išvengti, ir aptarė darbo Psichiatrijos skyriuje ypatumus.
„Mūsų skyriaus kolektyvas labai susidirbęs, draugiškas, mažai pasikeitęs per tuos dvidešimt metų. Dirbame komandinio darbo principu ir visi skyriaus darbuotojai teikiant pagalbą yra vienodai svarbūs, nes kiekvienas atlieka savo funkciją“, – sakė Psichiatrijos skyriaus vedėja Sonata Slavinskienė.

Monika GIRDVAINĖ

Skyriaus istorija

Septyniolika metų Psichiatrijos skyriuje dirbanti S. Slavinskienė susirinkusiesiems pristatė skyriaus įkūrimo istoriją ir teikiamas paslaugas.

Vedėja informavo, kad viena pirmųjų prieglaudų Lietuvoje psichikos ligoniams gydyti buvo įkurta 1871 m. Varniuose, buvusiame pranciškonų vienuolyne. Ligonius prižiūrėjo vienuoliai.

„Tai rodo, jog šio krašto žmonės jau labai seniai buvo jautrūs ir išmanūs, kad psichikos liga yra ne prakeiksmas ar nuodėmė, o sutrikimas, kurį reikia gydyti kaip ir bet kurią kitą ligą“, – teigė skyriaus vadovė.

Ji pasakojo, kad tuometėje Telšių ligoninėje Psichiatrijos skyrius buvo pradėtas kurti 1998 m. pabaigoje. Skyriaus įkūrimu rūpinosi gydytoja psichiatrė Stefa Naujokienė. Ji subūrė komandą, ir 1999 m. sausio pradžioje buvo stacionarizuotas pirmas pacientas. Per kelerius metus skyrius išsiplėtė iki 40 lovų. Šiuo metu Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje vienu metu galima gydyti 20 pacientų. Ligoniams paslaugas teikia skyriuje dirbantys du gydytojai psichiatrai, medicinos psichologė, socialinė darbuotoja, vyresnioji slaugytoja, devynios bendrosios praktikos slaugytojos ir pagalbinis personalas.

„Mes gydome visą spektrą psichikos ligų, kurios yra diagnozuojamos suaugusiesiems: priklausomybės, depresijos, šizofrenijos, nerimo, adaptacijos ir kiti sutrikimai. Netaikome priverstinio gydymo, nes neturime tam sąlygų. Dėl priklausomybių detoksikuojame, gydome gretutines ligas, vyksta anoniminių alkoholikų susirinkimai. Mūsų pagrindiniai diagnostikos įrankiai yra ausys, akys, smegenys ir noras padėti žmogui“, – pabrėžė skyriaus vedėja.

Svarbu rūpintis psichine sveikata

Ligoninės Psichiatrijos skyriuje dirbantis gydytojas psichiatras Gintaras Naujokas susirinkusiesiems kalbėjo apie žmogaus psichikos sveikatą, psichikos sutrikimus ir problemas, su kuriomis susiduria psichikos ligoniai.

Medikas informavo, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, sveikata – tai geros fizinės, psichinės ir socialinės savijautos būsena. Neabejojama, kad psichinė sveikata yra susijusi su fizine individo sveikata ir elgsena. O paprastai tariant, psichika – tai proto sveikata.

„Nė vienoje medicinos srityje nėra tiek subjektyvumo, kiek psichiatrijoje. Žinoma, psichiatrijoje yra griežti apibrėžimai, algoritmai, tačiau nors diagnostikos kriterijų daug, bet, didėjant praktikai, kiekvienas specialistas, dirbantis toje srityje, į viską turi savitą požiūrį. Nors yra griežti kriterijai, toli gražu ne visada jais vadovaujamasi“, – kalbėdamas apie psichikos sutrikimų gydymą sakė gydytojas psichiatras.

Medikas teigė darbo praktikoje neretai susiduriantis su stigmatizuotu požiūriu į sergančiuosius psichikos ligomis. Neretai dėl šios priežasties tokių problemų turintys asmenys vengia apie tai kalbėti, ieškoti pagalbos.

Dažnai neigiamas visuomenės požiūris jaučiamas ir psichiatrijos gydytojams, farmacijai.

„Toks požiūris turbūt atėjo iš tų laikų, kai dar nebuvo būdų gydyti psichikos ligonius ir kai bandymas juos gydyti labiau primindavo kankinimus nei patį gydymą. Visuomenė sunkiai supranta tiek pačią ligą, tiek pacientus ir psichiatrus bei jų darbą dėl to, kad neturima apie tai pakankamai žinių. Tačiau reikia apie tai kalbėti, nes sergančių psichikos ligomis asmenų gyvenimas dažnai baigiasi nelaimingai – savižudybe. Turime rūpintis savo psichikos sveikata“, – akcentavo G. Naujokas.

Ką būtina žinoti apie perdegimo sindromą

„Keičiasi ne tik požiūris į psichikos sutrikimus, bet ir patys psichikos sutrikimai. Ir iš tikro sutrikimai, kurie anksčiau buvo itin dažni, dabar retėja, o vietoje jų atsiranda kiti sutrikimai, apie kuriuos norisi kalbėti ir informuoti“, – susirinkusiesiems sakė Psichiatrijos skyriaus medicinos psichologė, psichoterapeutė Daiva Maneikienė. Apie vieną tokių sutrikimų – perdegimo sindromą, kurio sąvoka dar gana nauja, medikė parengė pranešimą.

Perdegimo sindromas – tai fizinio, emocinio ir psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia ilgalaikis darbas emociškai reikliomis sąlygomis. Apie perdegimo sindromą kalbama ne kaip apie ligą, bet kaip apie sindromą, t. y. kaip organinę simptomų visumą.

Anot pranešėjos, didesnę šio sindromo riziką turi socialinės ir sveikatos priežiūros darbuotojai, švietimo srities darbuotojai bei asmenys, tiesiogiai dirbantys su žmonėmis.

Susirgti perdegimo sindromu įtakos gali turėti asmenybės bruožai, tokie kaip polinkis į perfekcionizmą, noras daug pasiekti ir būti geriausiam, pesimistinis požiūris į save ir pasaulį, didelė klaidų baimė. Susirgti šiuo sindromu gresia ir netinkamą gyvenimo būdą besirenkantiems asmenims, kurie daug laiko praleidžia darbe ir skiria mažai dėmesio poilsiui, prisiima per daug pareigų, neprašo pagalbos, nesulaukia palaikymo iš aplinkinių ir pan.

Perdegimo sindromas pasireiškia išsekimu, nuovargiu, nuolatine įtampa ir stresu, irzlumu. Patiriama ir daug kitų negalavimų: prakaitavimas, imuninės sistemos silpnėjimas, raumenų ir kaulų skausmai, dažni galvos skausmai, nuolatiniai virškinamojo trakto sutrikimai, ryškūs kūno svorio pokyčiai, miego sutrikimai, sumažėjęs jautrumas.

„Perdegimo sindromui būdinga tai, kad žmogus iš pradžių trykšta entuziazmu, o vėliau visiškai palūžta, ir ši skirtis milžiniška. Pradinė palūžusio žmogaus būklė pasireiškia atvirkštine idealizuotai vizijai: iliuzijų ir idealų praradimas, rezignacija. Žmonės jaučiasi tarsi netekę skonio visa ta žodžio prasme. Jie nei maistui, nei gyvenimui nejaučia skonio. Niekas nedžiugina“, – pasakojo D. Maneikienė.

Pranešėja pabrėžė, kad norint nesusirgti reikia tinkamai paskirstyti darbo ir poilsio režimą – aštuonias valandas skirti darbui, aštuonias miegui ir aštuonias – savo gyvenimui be darbo. Taip pat reiktų prisiminti miego, fizinio aktyvumo, mitybos ir poilsio svarbą bei palaikyti bendravimą su artimaisiais, draugais.

Svarbiausia – bendravimas

Psichiatrijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Neringa Raišutienė kalbėjo apie darbo specifiką Psichiatrijos skyriuje. Pranešėja akcentavo, kad jų darbe svarbu ne tik gydyti, bet ir sugebėti užmegzti kontaktą su pacientais, įgyti jų pasitikėjimą. Nes didžiausia pagalba gydantis jų skyriuje teikiama ne vaistais, o būtent bendravimu.

„Pacientai apie slaugytojas greitai susidaro savo nuomonę, todėl labai svarbu bendraujant su jais valdyti tiek verbalinę, tiek ir neverbalinę kalbą. Svarbu ne tik gebėti tinkamai bendrauti, bet ir atkreipti dėmesį į veido išraišką, balso intonaciją, laikyseną, kūno kalbą, gestus. Neatsargus žodis ar ne vietoje parodyta šypsena gali padidinti paciento nerimą, įtampą, nepasitikėjimą ir paskatinti jį agresyviems veiksmams. O slaugytoja bet kuriuo atveju turi išlikti kantri, mandagi, maloni ir savo kalbėjimu ar laikysena neišduoti nei kilusio nerimo, nei baimės“, – kalbėjo N. Raišutienė.

Slaugytoja pripažino, kad sveikatos priežiūros darbuotojams neretai tenka patirti pacientų agresiją, smurtą. Kaip ir daugelis kitų žmonių, medikai taip pat patiria daug neigiamų emocijų – baimę, pyktį, nerimą, nusivylimą, bejėgiškumą, šoką. Anot pranešėjos, tam, kad būtų galima profesionaliai vykdyti savo darbo funkcijas, reikia laiko susidoroti su patirtomis neigiamomis emocijomis, todėl labai svarbu apie tai kalbėti su kitais, išsipasakoti ir nelaikyti emocijų savyje.

„Pagrindinis mūsų darbo įrankis Psichiatrijos skyriuje – bendravimas. Kituose skyriuose taikant gydymą dažnai iš karto matosi atliktų procedūrų poveikis, o mūsų darbas tarsi nematomas – mes pasitenkinimą savo darbe matome tada, kai stebime iš skyriaus išeinančius emociškai atsigavusius, sustiprėjusius pacientus“, – bendravimo naudą pabrėžė N. Raišutienė.

Džiaugiasi kompetentingais darbuotojais

Nemažą gyvavimo sukaktį mininčio Psichiatrijos skyriaus darbuotojus sveikino Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė, gydytoja psichiatrė S. Naujokienė, kituose ligoninės skyriuose dirbantys kolegos.

Tardama sveikinimo žodį direktorė prisiminė rašytojo Paulo Coelho gyvenimo istoriją, kuris, pasirinkęs rašytojo profesiją, artimųjų buvo nesuprastas ir laikytas psichikos ligoniu. Tačiau taikytas gydymas nepakeitė jo talento.

„Jūs gydote labai siaura riba tarp genialumo ir psichinės ligos, tad rasti sutrikimą ir žinoti, kaip gydyti kokią ligą, reikia didelės kompetencijos. Esate savo srities profesionalai“, – kolektyvą gyrė J. Seiliuvienė.

Ne vienerius metus ligoninės Psichiatrijos skyriuje dirbusi psichiatrė S. Naujokienė pabrėžė psichikos ligų gydymo svarbą – jų daugėja ir jos sergamumo statistikoje užima aukštas vietas.

„Per darbo metus psichiatrija pasikeitė, pasikeitė ir ligoniai. Prieš dvidešimt metų psichikos ligonį į skyrių dažnu atveju atvesdavo du policininkai, o dabar to nebėra. Šiais laikais ir gydymo galimybės platesnės, ir vaistų spektras didesnis, o ir galimybės pasveikti daug didesnės“, – apie pasikeitusią darbo specifiką kalbėjo ir skyriaus darbuotojams sveikatos linkėjo S. Naujokienė.